Jums kyla klausimas: koks ryšys gali būti tarp knygų skaitymo ir mokinių raštingumo? Mano lietuvių kalbos mokytoja dažnai sakydavo, kad kuo daugiau žmogus skaito knygų, tuo jo kalba turtingesnė, rišlesnė ir patrauklesnė. Tuo labiau regimoji atmintis padeda įsisavinti, kaip vienas ar kitas žodis yra rašomas, kodėl sakinyje naudojami būtent vieni ar kiti skyrybos ženklai, nejučiomis vyksta analizė ir lyginimas. Ir tuomet visos tos begalinės sudėtingos kalbos normos ir taisyklės įsikūnija tekste ir įgauna visą tą prasmę – kalbos vientisumo prasmę.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie 10-14 metų mokinių raštingumo įgūdžių puoselėjimą ir metodus, kurie galėtų atnešti sėkmę. Pirmiausia, į ką reikės atkreipti dėmesį, tai į šio amžiaus vaikų psichologinius raidos ypatumus, nes būtent tai gali mums ateiti į pagalbą norint pasiekti kuo geresnių rezultatų. 10-14 metų mokiniai tai jau nebe vaikai, bet dar ir ne jaunuoliai. Šis amžiaus tarpsnis lyg takas per mišką, kuriame jiems tenka susidurti su įvairiais paauglystės iššūkiais: tapatybės formavimusi ir ieškojimo savo vietos po saule, socialiniais santykiais, emociniais ir kognityviniais pokyčiais. Šiuo pakankamai sudėtingu metu labai svarbus yra priklausymas grupei ir būtent šia linkme mokytojas ir gali nukreipti neprimesdamas savo valios, tačiau pasiūlydamas ir paskatindamas. Kita vertus, visiškai atsitverti nuo inovatyviųjų technologijų nederėtų, kadangi šiuolaikiniai jaunuoliai savo gyvenimo neįsivaizduoja be išmaniųjų įrenginių, tiesiog galima būtų jas panaudoti bendram tikslui pasiekti.
The „Guardians of the Language” could be a group of pupils whose attitudes would be based on the love of the mother tongue and its promotion. The teacher should instil in the children how unique and special our language is, and what a privilege it is to know, speak and write it. And if we mention that many people use English and German, but they do not speak our language, that makes us special. And that is why we have to do everything we can to make sure that our language is correct, that it sounds alongside other languages and that other people want to learn our language too. Together, it would also be a group of like-minded people who share similar interests and would enjoy spending their free time together. It would also be very important to let the students divide up who is responsible for what, what their job is: copywriter, editor, designer, PR person, etc. The „Language Guardians” could create a Facebook account, invite their peers, present their group and the view that it is strong to know your language, to write without grammatical errors, to use the widest possible vocabulary when speaking and to read books. A logo and slogan competition could be organised. A competition for a selfie with the most interesting book you have read, a winner to be chosen and a nominal diploma for the winners on your account. I think the choice is huge and it all depends on the engagement and creativity of the teacher and students.
There could be another educational aspect to the group activities. The lesson should emphasise the beauty of a rich language without jargon, loanwords or swear words. I would advise the teacher to find interesting passages from young people’s literature of pedagogical and moral value and to write a dictation, ending the dictation at a point that might intrigue the pupils and encourage them to read the book, and then to share their thoughts in the group and whether or not the book met expectations. Perhaps share a sentence, a word, a description that stuck with them. Secondly, students could be asked to choose different grammatical rules, present them to their friends and make sure that it is clear during the presentation how to apply the rule. Finally, let’s take our own folk tales and sayings – we have a great number of them. Castles, mountains, hills, rivers, forests, just about every place on earth is steeped in myth and legend. Read together, talk, create your own tales, discuss in a group, if you wish-share on Facebook under your own name or, if you choose, a literary pseudonym.
Tokios ir panašios veiklos ne tik padės mokiniams įgyti svarbias kalbos kompetencijas, bet ir gilinti žinias apie tautinį paveldą bei pagerinti raštingumo įgūdžius. Integruodami šias veiklas į mokymosi procesą, mokiniai ne tik lavins savo kalbinius gebėjimus, bet ir ugdys kūrybiškumą, stiprins savo identitetą ir puoselės pagarbą gimtajai kalbai. Be to, tai skatins jų domėjimąsi kultūros paveldu, kuriame slypi neįkainojamos žinios ir istorijos, formuojančios mūsų tautos savastį. Taip bendromis pastangomis galime kurti raštingą, kultūringą ir sąmoningą jaunąją kartą.
Straipsnio autorė: Irada Miltinienė, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla
Viršelio nuotrauka: Freepik
